Diegliai
Kas juos sukelia ir kodėl svarbi greita reakcija?
Diegliai - vienas iš didžiausių žirgo savininko košmarų.
Svarbu suprasti, kad diegliai yra tik simptomai rodantys žirgo pilvo skausmą. O dieglių priežastys gali būti labai įvairios. Nuo priežasties priklauso ir tai ar žirgui užteks tik medikamentinio gydymo ar bus būtina operacija. Na, bet pradėkime nuo pradžių…
Simptomai
Pagrindiniai dieglių simptomai yra kasimas koja, žiūrėjimas į pilvą, spardymas į pilva ir voliojimasis, taip pat būdinga gulėjimas, prakaitavimas, apetito stoka, flemingas (viršūtinės lūpos kėlimas), nesituštinimas, viduriavimas. Kiti simptomai, kuriuos geriau diagnozuoja veterinarijos gydytojas yra pagreitėjęs pulsas (daugiau nei 44 dužiai per minutę), bei dehidratacijos požymiai: sulėtėjęs odos turgoro testas (2s ir daugiau) bei kapiliarų prisipildymo laikas (2s ir daugiau), na ir žinoma pakitusi žarnų peristaltika (sulėtėjusi arba per daug suaktyvėjusi).
Svarbu paminėti, kad diegliuojant nebūtinai pasireiškia visi minimi simptomai. Tačiau, kuo daugiau simptomų ir kuo dažniau jie pasikartoja, kitaip sakant kuo aktyvesni diegliai, tuo didesnė tikimybė, kad priežastis sukelianti pilvo skausmą yra labai rimta ir kuo skubesnė veterinarijos gydytojo apžiūra ar tiesioginis žirgo transportavimas į kliniką yra būtinas.
Priežastys
Priežastys sukeliančios dieglius yra labai įvairios. Aptarsiu keletą pagrindinių:
Spasminiai diegliai arba besikaupiančios dujos - tai dažniausiai pasitaikantys diegliai. Paprastai esant šiai dieglių rūšiai užtenka ir medikamentinio gydymo, tačiau rekomenduojama nedelsti, kadangi ši forma gali pereiti į kitas dieglių rūšis, kurios reikalauja intensyvesnio gydymo.
Žarnų dislokacija, kitaip tariant žarnos pozicijos pasikeitimas, kuris neretai gali būti sukeltas besikaupiančių dujų. Nuo to kuri žarnos dalis ir kur dislokuota priklauso ir šių dieglių gydymo strategija, šiuo atveju galimai gali prireikti ir chirurginio gydymo.
Žarnų užsikimšimas arba vidurių sukietėjimas, tai dar viena itin dažna dieglių forma. Gera žinia ta, kad ši dieglių forma taip pat paprastai gali būti išgydoma medikamentine ir skysčių terapija. Kaip ir prieš tai minėtu atveju, itin svarbu neuždelsti gydymo, kadangi žarnų užsikimšimas taip pat gali sukelti dujų kaupimąsi, kas gali privesti ir prie operacijos. Paprastai užsikimšimas išsivysto storosiose žarnose dėl nepakankamo vandens kiekio ir sauso parašo. Taip pat žarnos gali būti užsikimšusios ir dėl esančio svetimkūnio ar didelio apvaliųjų kirmelių kiekio.
Žarnų užsisukimas retesnė dieglių rūšis, bet labai pavojinga. Žarnų užsisukimas gali pasitaikyti tiek plonosiose tiek storosiose žarnose, bet kuriuo atveju, jis paprastai asocijuojasi su stipriais dieglių simptomais ir visada reikalauja chirurginio gydymo.
Žarnos įstrigimas mažoje ertmėje (hernia) - plonosios žarnos gali įstrigti tiek naturalioje ertmejė, kaip Foramen epiploicum, tiek nenatūralioje, kaip įplyšęs raištis ar įplyšęs žarnos pasaitas. Eržilams žarnos dalis gali įstrigti sėklidžių mašnelėje. Bet kokiu atveju ši patalogija beveik 100% reikalauja chirurginio gydymo.
Žarnos invaginacija - tai žarnos įsivertimas į savo paties spindį ar į kitos žarnos spindį. Dažnai asocijuojamas su žarnas parazituojančiomis kirmelėmis. Ši dieglių rūšis taip pat reikalauja chirurginio gydymo.
Dalinis žarnos infarktas - šiuo atveju parazituojančios kirmelės sustabdo kraujo tekėjimą žarnos pasaite, dėl ko apmiršta dalis žarnos. Šie diegliai taip pat reikalauja chirurginės intervencijos.
Žarnų uždegimas (enteritas, kolitas ar enterokolitas) - uždegimas gali būti tiek virusinis, tiek bakterinis, taip pat sukeltas dėl netinkamo pašaro ar vaistų šalutinio poveikio. Šį dieglių forma paprastai gydoma medikamentine terapija, tačiau gali prireikti labai intensyvaus gydymo.
Žarnose susikaupęs smėlis - kai kurie žirgai, ypatingai poniai mėgsta su pašaru suvalgyti žemės ir smėlio. Susikaupęs didelis kiekis sunkiai pasišalina iš žarnyno ir gali pažeisti žarnas ir sukelti dieglius. Paprastai ši dieglių forma gali būti pagydoma ir be operacijos, tačiau viskas priklauso nuo smėlio kiekio.
Skrandžio opos - nors opoms būdinga ir daug kitų simptomų, tačiau jos gali pasireikšti ir diegliais, neretai dažnai pasikartojančiais diegliai. Gera žinia, kad jos išgydomos medikamentiškai. Tačiau diagnozei nustatyti reikia atlikti skrandžio gastroskopiją.
Netikrieji diegliai - jei dieglių priežastis yra ne virškinimo trakto organai, jie dar yra vadinami netikrieji diegliai. Į dieglius panašius simptomus gali sukelti ir reprodukcijos organų patologijos, augliai ar retesniais atvejais netgi plaučių ir širdies patologijos.
Taip pat norėčiau informuoti, kad yra tokių dieglių priežasčių, o tiksliau tokių pažengusių stadijų, kai net chirurginis gydymas nebeturi prasmės ir žirgo eutanazija yra vienintelė išeitis. Tai būtų skrandžio ar žarnos plyšimas. Nustačius, kad pilvo ertmėje yra pašaro dalelių, gydymas deja, bet nebeturi prasmės. Pagrindinis būdas, kaip išvengti tokios baigties yra greita reakcija į dieglius, skubi veterinarijos gydytojo pagalba ar tiesioginis transportavimas į kliniką, ypatingai esant stipriems dieglių simptomams!
GERA ŽINIA: Galbūt perskaičius šią pastraipą, pasidaro šiek tiek baisu dėl galimos operacijos, tačiau galiu šiek tiek nuraminti, kad daugiau nei 90% visų dieglių atvejų nereikalauja operacinio gydymo ir gali būti pagydyta atitinkamais vaistais bei skysčių terapija, o ypač jei gydymas inicijuojamas iškart pasireiškus pirmiesiems simptomams.
Pirmoji pagalba
Pirmas dalykas, ką privalo padaryti kiekvienas žirgo savininkas sudiegliavus žirgui yra susisiekti su veterinarijos gydytoju! Pasitarus su gydytoju, ir aptarus rodomą simptomatiką, galima susidaryti pirminį įspūdį apie dieglių sunkumą bei gydymo skubumą. Bet kokiu atveju net ir esant silpniems diegliams veterinarijos gydytojo apžiūra yra rekomenduotina.
Kol laukiate atvykstančio gydytojo yra keletas dalykų, kurie gali padėti. Visų pirma reikėtų žirgui nebeduoti pašarų, priklausomai nuo dieglių priežasties naujai suėsti pašarai gali tik pabloginti situaciją. Nepamirškite, kad žirgas gali ėsti ir gardo pakratus (šiaudus, pjuvenas), tam irgi turėtų būti užkirstas kelias. Taip pat vienas iš pagalbos būdų yra žirgo vedžiojimas žingsniu. Judėjimas gali padėti pasišalinti besikaupiančioms dujoms ar netgi šiek tiek išjudinti sukietėjusius vidurius. Pradžioje rekomenduojama vedžioti žingsniu. Riščia ir zovada gali būti reikalaujama tik indikavus veterinarijos gydytojui, tikslingiausia jau apžiūrėjus žirgą ir įvertinus jo būklę, bei įtariant galimą dieglių priežastį. Svarbu, kad vedžiojant ar vaikant žirgą jo per daug nenuvargintumėt ir neperspaustumėt, nes tai gali ir pabloginti situaciją.
💡 SVARBU: jokiu būdų negydykite diegliuojančio žirgo vaistais nepasitarę su veterinarijos gydytoju. Ypatingai vaistai nuo skausmo gali tik paslėpti simptomus, bet nepašalinti dieglius sukeliančios priežasties, tad galite nepastebėti, kad situacija blogėja ir žirgui reikalingas intensyvesnis gydymas.
Mitas
“Žirgui negalima leisti voliotis kai diegliuoja, nes užsisuks žarnos.”
Ankščiau išties buvo taip galvojama, tačiau dabar manoma, kad voliojimasis yra tiesiog skausmo požymis, o užsisukusios žarnos gali būti viena iš to skausmo priežasčių. Na, o pačios žarnos užsisuka dėl sutrikusios peristaltikos bei besikaupiančių dujų. Minėdama ši mitą turiu omeny, kad nereikia bijoti ir diegliuojančiam žirgui visiškai uždrausti voliotis. Kartais voliojimasis netgi gali padėti pasišalinti besikaupiančioms dujoms. Tačiau jei leidžiate diegliuojančiam žirgui voliotis, geriausia tai daryti atviroje vietoje, pavyzdžiui jojimo aikštelėje ar levadoje, o ne garde, tam kad išvengti galimų fizinių traumų.
Profilaktika
Dieglių profilaktika yra labai plati tema, kadangi yra daug priežasčių galinčių sukelti dieglius. Bet galime aptarti keletą svarbiausių aspektų.
PAŠARAI. Visų pirma labai svarbi gera pašarų kokybė. Taip pat balansas tarp vadinamų stambiųjų pašarų kaip šienas, žolė ir koncentratų kaip avižos. Visada dietos pagrindas turėtų būti stambieji pašarai. Dideli koncentratų kiekiai gali paskatinti dujų kaupimąsi. Taip pat svarbu ir šerimo režimas, visada pirma žirgui reikėtų suduoti šieno (stambiųjų pašarų), ir tik po kiek laiko šerti koncentratus. Taip pat rekomenduojama žirgą šerti keletą kartų per dieną, pavyzdžiui 3 ar 4 kartus, o ne standartiškai du kart per dieną. Taip žirgai gali lėtai kramsnoti pašarą didžiają dienos dalį, kas atitinka jų natūralų elgesį gamtoje.
VANDUO. Švarus vanduo idealiausiu atveju turi būti žirgui visada prieinamas. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį karštu metų laiku, ar žirgas pakankamai geria ir žiemos metu kuomet vanduo gali būti užšąlęs ar labai šaltas, tad žirgai mažiau išgeria. Jei yra galimybės, pasiūlykite žiemą žirgams šilto/drungno vandens. Per mažas vandens kiekis gali sukelti vidurių sukietėjimą ir žarnų užsikimšimą.
LAISVAS JUDĖJIMAS. Kuo didesnę paros dalį žirgas praleidžia laisvai judėdamas tuo geriau. Šiuo atveju turiu omeny pagrinde lėtą judėjimą. Taip kaip žirgai juda laukuose ieškodami naujų pašarų. Šis judėjimas skatina žarnų judėjimą bei dujų pasišalinimą. Tuo tarpu intensyvios treniruotės labiau susijusios su sumažėjusia peristaltika, tad viena intensyvi treniruotė per dieną negali pakeisti laisvo nuolatinio judėjimo.
NUKIRMINIMAS. Žirgo užsikrėtimas vidaus parazitais yra viena iš priežasčių galinčių sukelti stiprius dieglius ar kitus simptomus kaip pavyzdžiui svorio nepriaugimas ar praradimas. Profilaktiškai nukirminant žirgus galite šių problemų išvengti. Suaugusius žirgus rekomenduojama nukirminti bent du kartus per metus, kumeliukus ir jaunus žirgus keturis kartus.
DANTŲ PRIEŽIŪRA. Netinkamai sukramtytas pašaras taip pat gali turėti įtakos žarnų funkcijai bei ilgainiui sukelti dieglius. Tad dantų apžiūra ir drožimas yra rekomenduojamas bent kartą metuose. Jauniems žirgams su besikeičiančiais dantimis ir seniems žirgams, reikėtų dantis apžiūrėti dar dažniau, pavyzdžiui kas pusę metų.
STRESO MAŽINIMAS. Stresas tikrai dažnai gali sukelti dieglius, ypač jautresniems žirgams. Tad verta pagalvoti kaip galėtumetėt išvengti ar sumažinti stresą žirgui, ypač jei planuose yra varžybos, žirgo transportavimas ar arklidės keitimas.
Pabaiga
Tiek šiam kartui apie dieglius. Tikiuosi išmokote kažką naujo ir jausitės šiek tiek užtikrinčiau žirgui pradėjus diegliuoti. Svarbiausia pamoka, kurią noriu, kad atsimintumėt ir galėtumet kuo geriau padėti savo žirgui, o gal net ir išgelbėti jo gyvybę yra greita reakcija ir susisiekimas su veterinarijos gydytoju. Tai tikrai gali smarkiai pakeisti ligos baigtį.
Kviečiu pasidalinti kokių klausimų kyla bei kokios kitos temos domintų. Pasistengsiu parašyti daugiau naudingų tekstų žirgų savininkams.
Geros dienos ir gražių Jums akimirkų su savo mylimais žirgais,
Veterinarijos gydytoja Sigita Kazlauskaitė